Gimiau 1966 m. Panevėžyje.
Nuo mažens domėjausi dviračiais.  
Daug kartų esu dalyvavęs įvairiose varžybose, žygiuose.
Esu važiavęs Karpatais, Urale, Juodosios jūros ir Baikalo pakrantėmis
    
Visą laiką dviratis buvo mano hobis, o nuo 1996 m.- pragyvenimo šaltinis -
įkūriau savo personalinę įmonę.
2003 m. įkurta UAB "Geras Dviratis".

Mūsų istorija nebūtų prasidėjusi, jei Vladimiras Juška mums, vaikams, nebūtų išaiškinęs, kad dviratis - ne tik važinėjimas kieme bordiūrais. Dviratis, tai - varžybos, kelionės, susisiekimo priemonė ar poilsis.
Dar vaikais būdami dalyvaudavome įvairiose varžybose, žygiuose, sąskrydžiuose. Dėka V.Juškos mums teko patirti šiuos malonumus veltui. To negali patirti dabar augantys vaikai.

Paaugus sekė rimtesni žygiai Lietuvoje ir už jos ribų (Baikalas, Uralas, Pamyras ir kt.).

Kiek teko domėtis, iki II-ojo Pasaulinio karo Panevėžyje buvo trys dviračių taisyklos. Neaišku kas jose vykdavo, nes tuomet nebūdavo "sveriamų" "Maximos" dviračių, o to meto dviračių kaina ir kokybė visiems žinoma. Vidutinis to meto dviratis turėjo tarnauti mažiausiai 25 m. ir neaišku kas jame galėjo sugęsti. Tikriausiai mūsų senoliai keisdavo prastus to meto tepalus, klijuodavo kameras.

Šiuo metu požiūris į dviračius Lietuvoje kiek kitoks - vienintelė knyga, kurioje profesionaliai aprašytas dviračių remontas ir dabar lieka "Turisto vadovas" (išleista 6-ame deš.). Kitos nediletantiškos literatūros lietuvių kalba rasti nepavyko. Jeigu žiūrėti užsienio patirtį, tai pas mus tokių dviračių apie kuriuos rašoma nelabai yra, kad jis dar ir sulūžtų - tai jau iš vis retenybė.

Visa dviračių remonto karuselė prasidėjo apie 1987 m., kai dviračių meistras Rimas Vieta nekreipdamas dėmesio į sportinių dviračių remonto normas ir paėmęs plaktuką į rankas pradėjo taikyti naują ratlankių tiesinimo metodiką. Po to sekė daug "atradimų".. Kai kurie iš jų buvo naivūs: sniego dviračio konstravimas, kiti - to laikmečio realija - tandemų konstravimas, ekstremalaus turistinio dviračio konstravimas. Nors laisvame pasaulyje ir tandemų, ir visokiausių turistinių dviračių buvo kiek nori... Savadarbiais tandemais pravažiuota nuo Krasnodaro per Kerčės sąsiaurį, Krymo kalnus, palei visą Juodosios jūros pajūrį (~700 km.). Savadarbiai "turistai" bandyti prie Baikalo (~1000 km.). Iš kur mes galėjome žinoti, kad tai ką mes išradinėjome - seniai jau išrasta: pavarų perdavimų santykiai, perjungėjo kojelės ilgis, rėmo virinimo taškų vietos, jų konstrukcijos. Liko ir unikalios ratų tiesinimo staklės, skirtos tiesinti pigiems ratlankiams, kuriomis naudojamės ir šiandieną, nes firminių, net panašių analogų nėra.
1996 m. įkūriau individualią įmonę. Užsiiminėjau dviračių konstravimu, jų taisymu. Tai buvo visų eksperimentų tąsa.

Šiuo metu praktika rodo, kad ir dabar prekiaujantys dviračiais nelabai supranta jų klasifikacijos, paskirties, aptarnavimo subtilybių. Vilniečiams, norintiems gauti ne nuolaidą, bet kokybišką produktą, kaip ir prieš 5 metus be "Egmindos" (Umarai) ir meistro Rolando nelabai yra ką rinktis. Manome, kad darbo pagrindą turi sudaryti ne varžybos "kas parduos pigesnį dviratį", "kas duos didesnę nuolaidą" ar "kas kvailiau apgaus pirkėją", bet kokybiškas produktas.

Šiuo metu iš mūsų kompanijos meistras Gintarius Audickas ir dabar dirba Panevėžyje, užsiima 20-ies metų senumo, jau bankrutavusių anglų, olandų, prancūzų firmų dviračių remontu, juos pardavinėja, turi jiems atsarginių dalių. Gintaraus tel. +370 614 76310.

Rimas Vieta taip pat meistrauja Panevėžyje.

Aivaras Bučys - parduotuvės "Geras Dviratis" (P.Lukšio 23, Vilnius) vedėjas. Tel. +370 686 00399.

Egidijus Ivanauskas - UAB "Geras Dviratis" direktorius. Tel. +370 698 71715.