Teisingas treniruociu planas-grafikas

[zilas]

Visiskai sutinku su Deivux. Niekas nepakeis gryno oro, ir gero pasivazinejimo ziema. Reikalinga tik tinkanti apranga, ir maziau paranoju.

[LinasV]

Svarbu parašyti, kad "man taip atrodo, man taip patinka, man geriau lauke/ arba ant staklių" ir viskas bus tvarkoj. Šiais laikais dviračių sporte patikrinta ir veikia daug treniruočių metodikų, tiek senų oldschool'inių (aka kilometrai=bazė), tiek pagrįstų naujesniais sporto mokslo tyrimais. Visos jos geros, kai padeda pasiekti konkretaus žmogaus konkretiems tikslams. Tuščiai gaišti laiką ir neefektyviai treniruotis galima tiek plente, tiek ant staklių. Kas tinka vienam gali visai netikti kitam. Kai šalta ir šlapia, staklės gali būti puikus treniruotės įrankis. Bet galima grūdintis ir lauke. Aš derinu lauką ir stakles pagal galimybes. Kiti neturi progos išlįsti į lauką, todėl lieka tik staklės. Staklės ypač gerai, jei neišeina minti šviesiu paros metu, lieka tik tamsa po darbo, kai nesimato nei pulsometro, nei spidometro, o minti "iš lempos" nėra tikslo ir tamsiam plente nesaugu. Protingai minant ant staklių galima gerai pasiruošti sezonui, kol bus proga į lauką. Bus maloniausia, kai atšils ir galėsime minti lauke. To ir linkiu visiems

P.S. atskira tema yra visokios žieminės nuotykių kelionės, tikslingi pasivažinėjimai ant ledo ar snieguose dėl kurių net vasarą pasiilgsti žiemos ant dviračio ir tylaus apsnigto miško

[Remigijus1]

Labai ačiū visiems už patarimus.

[Vital]

viskas priklauso nuo aprangos ir turint normalia apranga ne vienam zieminiai pasivazhinejimai teikia malonuma taigi manau ne vienas forumietis su tuo sutiks, todel siulau mistinius baziu rinkimus staklemis ir baiminimasi shaltu oru dehidratacijomis , nushalimais, bakterijomis ishkeisti i smagius pasivazhinejimus zhiema

P.S. nzn ka rasho literatura bet mano praktika sako kad 'baze' ant stakliu yra nieko verta kaip tik bendram organizmo lavinimui skirtos treniruotes, kurios galbut gerina sirdies ir kraujagysliu darba ir jei isivaizduojama kad surinkus baze ant stakliu po keliu simtu km plente bus galima kapotis 2h gonkese tai manau gali tekti labai nusivilti, nebent genai ishskirtiniai

Man labai smagi ši diskusija, nes Deivux žodžiuose labai jaučiasi senosios mokyklos arba Profsionalaus požiūrio įtaka.
Jokiu būdu nenoriu ko nors atkalbėti nuo važiavimo į lauką, dar kartą patvritinu, kad trenriuotės lauke vertingesnės. Deja, kai oro temperatūra < -5 laispnių C, siūlyčiau nuo jų susilaikti ar labai jas sutrumpinti.
Liūdna konstatuoti, kad normali dvirtinė žieminė apranga gaminama ne mūsų sąlygoms ir geriausiu atveju suprantama kaip žieminė Milano apylinkių ar Gento primiesčių gyventojams (teko būti prie Como ežero spaudžiant 5 laipsnių šaltukui - vietiniai nosies į lauką nekišo ir teko būti balndžio 5 d. , kai žydėjo vyšnios ir kas antras sutiktas važiavo Colnago ). Mūsų sąlygoms paprastai reikia taikyti papildomų sluoksnių principą ir nėra standartinės dviratinės aprangos, kuri pritaikyta važiavimui ilgą laiką, kai temperatūra žemesnė nei -10 celcijaus. Lietuvoje reikia taikyti papildomus sprendimus. Tiesa vieni žmonės yra labiau toleruojantys šaltį, kiti mažiau. Man teko slidinėti sibirę žiemą, kai dieną temperatūra buvo žemiau nei - 40, praleisti sragyboje 2 valandas, naktį kai ji nukrito žemiau -60 - likau gyvas ir net ne "gore tex" o papreastų veltinių ir rankšluosčio ant veido dėka, taigi priemonių rinkoje yra .

Kitoje cituojamoje pastaraipoje siūlau žodžiu "nieko verta" pakeisti į "mažiau verta" ir tuo met aš su tuo sutiksiu. Nieko vertas yra sėdėjimas ant fotelio su užkanda rankoje .

Grižtant prioe temos.
Teisingo treniruočių plano sudarymo Lietuvoje problematika, vadovaujantis klasikine metodika susiduria su vieną didžiule problema - Bazės periodas nekokybiškas ir nesavailaikis dėl oro/georgafinių sąlygų. Svarbiausios sezono varžybos būna Birželio - Rugpjūčio mėn., o daugiausia jų gegužės - birželio mėn.
Taigi, kad būti greos formos birželį, vadovaujantis klasikinę metodika reikia turėti 3-2 savaitęs lenktynių (pikinės formos periodo), 6-8 savaites galios didinimo (ang. Bild) ir 8-16 savaičių bazės periodo, taigi, jeigu pikas prdedamas birželio 15 d., blandžio 15 d., reikia pradėti galios didinimo, t.y. atkarpų treniruotes, o kokybišką bazę reikia pradėti rinkti nuo sausio 15 d. !!!. Nepamirštam to, kad iki toд reikia užsitikrinti t.vad. „tranzito“ periodą ir jėgos (Štangų) treniruočių ciklą. Taigi, pasiruošimą naujam sezonui pagal klasikinę metodiką reikia pradėti lapkričio viduryje ir mūsų klimato sląygomis jį pakankamai kokybiškai galima vykdyti iki sausio 15 d. Deja, nuo to momento kokybiško pasiruošimo Lietuvoje užtikrinti negalime, nes bazės periodas reiklauja ilgų ištvermės kilometrų rinkimo - ilgų ir palyginti neintensyvių trenriuočių - pagal pasiruošimo principus tai turi būti ilgiausios terniruotės sezone (ilgiausios siekti 5-7 valandas) ir tenka konstatuoti, kad tokių treniruočių Lietuvoje kokybiškai atlikti neįmanoma, nes tam reikia 2 pagrindinių sąlygų - šviesaus paros laiko ir tinkamos temperatūros, jau nekalbu apie važiuojamus kelius. Jeigu dienos metu nedirbantis asmuo dar gali išnaudoti dienos laiką, dirbatys savo darbą paprastai pradeda ir baigia su tamsa. Todėl Pasiruošti Lietuvoje aukščiausio lygio sportinei formai labai sunku net nedirbančiam sportininkui, o dirbančiam neįmanoma. Tagi, jeigu tiksas aukšta forma, reikia planuoti 2-3 mėn stovykas šiltuose kraštuose su sugrįžimu balandžio viduriui ar pabaigai.
Nesant tos galimybės tikslinga pasirinkti vieną iš šių scenarijų:
1. nukelti pikinę formą rugpjūčio pradžiai
2. sumažinti ambicijas ir tikslus
3. taikyti kondensuotas - sutrumpintas pasiruošimo metodikas.
Mano nuomone pirmas variantas geriausias, bet renginių kalendorius Lietuvoje tam nepalankus. Antras variantas daug kam nepriimtinas, bet man tinka. Trečias varinatas atrodo geras, bet atima iš sporto vieną svarbių dalykų - malonumą, o rezultas ne visada garantyuota ir trumpalaikis.
Taikant pirmą varinatą pasiruošimą reikėtų pradėti kovo vidury ir iki balandžio vidurio pirmas bazės treniruotes derinti su staklėmis bei išvažiavimais į plentą, ilgiasusias treniruotes numatant savaitgaliui. Bėda ta, kad tokio plano besilaikantis sprotininkas susidurs su pirmosiomis varžybomis balandžio pabaigoje ir jam teks arba jų atsisakyti arba jas važiuoti konservatyviai ir visiškai pasyviai, kas ne visada lengva - o įsijautus ghalima padaryti žalos treniruočių programai ir organizmui. Taip pat nebus galima kalbėti apie aukštą formą nei briželio nei liepos varžybose. Žinoma Rugpjūtyje jam bus sunku prilygti. Bet kaip išlikti abejingam gegužės - birželio varžybų džiaugsmui? Esu naudojęs tokį požiūri ir jis veikai, bet nėra labi jau malonus ypač kai žinat kokio tu esi potencilaus pajėgumo turi stabdyti save ar tisiog "nepavažiuoji" gegužės - birželio varžybose. O kia pasiekį formos piką, jau nebėra su kuo ir kur rungtis.
Kita planavimo dilema - išvažiavimo į lauką galimybė - gerą sezoną ji gali būti nuo vasario vidurio, blogą, kaip šį, gal būt tik nuo balandžio 2-3 savaitės. Tipiškai mėgėjui siūlyčiau ją planuoti nuo kovo paskutinio savaitgalio, kai pereinama į vasaros laiką.
Turinčiam (susidariusiam) tvritus planus, tai labai erzinantis periodas, nes plane numatytos 3 val. trenriuotės lauke, kurios dėl oro tieisog negali atlikti - kleią nerimą ir pyktį - ką daryti?- jeigu pats nežinai - kreiptis į trenerį, bet faktas tas, kad reikia koreguoti treniruočių planą, kaip ir dėl pavasarinės ligos. Todėl net ir geriausiai sudarytas planas turi būti prižiūrimas ir peržiūrimas, o po vėluojančio pavasario ar ligos yra verta ir protinga net koreguoti sezono tikslus.

[Danielius Jurna]

Is savo kuklios patirties galiu pasakyti, kad jeigu ziema uzsiimineji kazkokiu ziemos sportu lauke (slides, begiojimas), tuomet pavasari prie -5 gali vaziuoti 2 valandas, o jei sviecia saule tai ir 3, ir nesijaucia salcio. Jei ziema sedi ant stakliu kambaryje su +20, tuomet staiga isvaizavus pavasari i lauka ir prie +5 buna salta iki negalejimo. Organizmas prie nedidelio minuso labai sekmingai gali prisitaikyti, tik ta reikia daryti nuosekliai ir tam reikia laiko. Juk slidininkai 2-3 val. ciuozia ir prie -15 (tikrai ne bazes rinkimo rezimu) ir tai nera kazkokia ekstremali temperatura tam sportui. O skirtumas su dviraciu sportu tik tas, kad su dviraciu reikia apsisaugot nuo vejo - tam priemoniu dabar yra daug.

Su Vitaliu sutinku del Lietuvoje organizuojamu varzybu grafiko. Niekaip nesuprantu, kodel geguzes - birzelio menesiais varzybu kelis kartus daugiau negu rugpjucio-rugsejo men. Net ir spalio menesi oras buna geresnis nei balandi. O plento varzybu spalio menesi nei vienu. Butu idomu isgirsti organizatoriu motyvus.

[Marius]

Nesutinku dėl organizmo prisitaikymo: žiemą slidinėti galiu ilgai ir visai nešalta, o plente, su žieminiais batais su Gore Tex ir storais neopreniniais antbačiais ant viršaus, vis tiek kojų pirštai pradeda šalti po pusantros valandos prie -5/-7 laipsnių. Manau, stipriai priklauso nuo asmeninių savybių - kraujotakos, riebalų kiekio. Lygint su slidinėjimu neverta: slidinėjant daugiau juda rankos, kojos, greitis daug mažesnis, mažiau būni atvirose vietose.

Grįžtant prie planavimo temos, aš per aštuonerius metus pasimokiau ir nebededu vilčių į ankstyvo pavasario treniruotes: nusimatau preliminarų planą mintyse, kad stengsiuos išvažiuoti, tik jei bus galimybė - tada ir sąžinė negraužia, kad negali išvažiuoti, o jau tiksliau planuoti pradedu tik iš esmės atšilus orams.

[pofkis]

Siaip ir man kyla klausimas, kodel rugsejo viduryje-spalio menesiais nebebuna plento varzybu?
Oras buna tikrai geresnis nei ankstyva pavasary, baze surinkta, koja eina, galima draskytis, o kur ner...
Kai tuo tarpu pavasario varzybose zmones seda su 1000km sveikatos pjaut...

[Marius]

1000 km pirmoms varžyboms? Visai neblogai...

[Deivux]

gerbiamieji vel baimes, fobijos ir kiti zhieminiai dalykai, pas mane Endomondo suvestos visos treniruotes ir visos treniruotes kurios buvo plente buvo max iki -5laipsniu, jei lauke salciau nei -5 nerekomenduoju , nes tikrai tai nera malonu ir pakankamai shalta, ko nepasakysiu apie MTB , su MTB i lauka lendu iki -10, nerealiai yra smagu pasivazhineti pilaites zvyrkeliais, kaimais ir mishkais...

Gryztant prie temos - apsirengti tikrai yra pilna visko, ir nereikia chia ... Milanas... Gentas... as asmenishkai deduosi sluoksniais ta pachia vasarine, pavasarine apranga su termiku ir nuo vejo sauganchiomis leimenemis ir tikrai pasiteisina, tiesiog kiekvienam reiktu tai atrasti kaip apsisaugot nuo shalchio ir kiek kam kokiu sluoksniu reikia (asmenine patirtis - keistas atradimas - ant termiko uzdeta paprasta dviratine maikute ilgom rankovem zhenkliai pagerina shiluma )

Kas link bazes nieko vertos ant stakliu ... nu mano kukli patirtis butent taip man ir sako. Ismynes i lauka , nesvarbu kiek valandu ant stakliu sedejai, niekada neminsi taip pat su tuo kuris maskatavosi lauke per sniegus ir nesvarbu kokiais greichiais ar intensyvumais .

Gryztant prie temos ir Vitalio parasytu variantu. tikrai taip baze, stakles, stangas ir visa pasiruoshima nuosekliai reikia pradeti lapkrichio menesi, ir tai tikrai imanoma musu Marijos zhemeje , kas link ishvazhiavimo i lauka, sutinku sunku ziema, tamsu ryte ir vakare, bet velgi pora kart per savaite islekiant i lauka vakare su MTB galima tikrai neblogai surinkt "laukiniu" km, plius pridedant savaitgalinius pasivazhinejimus. na ir pagal plana jau galima Balandzio pradzioje savaitgaliais ir atkapras pasukt
Reziume viskas priklauso nuo noro , fobiju kiekio ir asmeniniu tikslu.

[martiz]

mano manymu ne neigiama temperatura yra faktorius trukdantis mint lauke. reik tiesiog vejui nepralaidaus isorinio sluoksnio, po to atitinkamai pagal temperatura vidiniai.
Man ziema ir pavasari trukdo mint lietus-sniegas-ledas del kuriu pastoviai jauciamas diskonforto jausmas, o kai kuriais atvejais net neimanoma vaziuot. galbut sportininkui tai mint nemaiso bet man megejui mynimas turi teikt malonuma

[Deivux]

tikrai siulychiau pavazhinet daugiau , ir pamatysi kad vienintele rizika yra ledas, visa kita yra tikrai smagu zhiema (nekalbu apie lietu ) , sniegas, o jei dar zvyrkelis su supluktu sniegu tai nieko nera maloniau zhiema

[mantasm]

Dėl ledo - reikia tinkamai susidėliot maršutą. Jei kelias mažai važinėjamas ir per mišką - ledas bus. Geriausia yra atviri plentai. Ten nei ledo, nei sniego nebūna. Pvz maišiagala-pikeliškės-riešė-sudervė keliai praktišikai visada sausa ir malonu. Nedidelėse atkarpose per mišką būna drėgniau, bet dėl nemažo eismo ir ten nebūna ledo. Juodasis kelias Vilnius-Kena, naujasis Minsko plentas irgi pusė velnio. Bet nuo kenos sukti į šonus pavojinga - trūksta eismo ir per daug medžių, iškart ledas.

O MTB žiemą yra gerai. Su šipais ir ledas nebebūna rizika. Kaip tik per žvirkelius/mišką galima kaip per asfaltą varyt. Ypač gerai ten kur daug žvejų vaikšto - po pūgos jau kitą dieną būna viskas sutrypta

Prie didesnio minuso (-5 ir šalčiau) nebežiūriu ar kvėpuoja ar ne išorinis sluoksnis. Deduosi neperpučiamas kelnes ir striukę ir šilta. Iš apatinio sluoksnio prakaitas, ypač važiuojant ramesniu režimu, savaime dingsta

[martiz]

be abejo, daugiau vazinejant nebutu ta ziema tokia baisi, taciau reik persilauzti, o tam reikia motyvacijos
siuo metu kazkaip mieliau grizt po darbu, isjungt baskijos tura ir mint "kartu" pro peletonu

[mantasm]

Motyvacija gali būt nebent turistinė romantika. Jei norisi sportinės formos tada manau geriau pataupyt nervus ir pinigus, nepirkt žieminės aprangos ir pasidovanot kokį powermetrą ar išeiginius ratus. Jei norisi gamtos grožio ir miško kvapo - tada atvirkščiai Aš ant staklių šiemet max 20 valandų atkentėjau. Baigėsi turėtos Futuramos serijos ir nebeprisiverčiau toliau mint

[pofkis]

Motyvacija gali būt nebent turistinė romantika. Jei norisi sportinės formos tada manau geriau pataupyt nervus ir pinigus, nepirkt žieminės aprangos ir pasidovanot kokį powermetrą ar išeiginius ratus. Jei norisi gamtos grožio ir miško kvapo - tada atvirkščiai Aš ant staklių šiemet max 20 valandų atkentėjau. Baigėsi turėtos Futuramos serijos ir nebeprisiverčiau toliau mint

Jeigu norisi sportines formos kaip tik siulau pirkti ziemine apranga. Kaip susikelt sportine forma kai i lauka negalesi isvaziuot be aprangos?

[mantasm]

Jei šaltis/tamsa/sniegas netraukia, tai ir su žiemine apranga nevažiuos į lauką. Tada jau geriau ant staklių. Per jėgą nei staklės, nei laukas negerai. Kur randi malonumą, tą ir reikia daryt. Aš už lauką. Dažnai tik iš pradžių atrodo baisu. Bet jei laukas tikrai labai nevilioja ar kitos aplinkybės neleidžia - tada gal nereikia savęs prievartaut, nes susigadinti nervai neatpirks treniruočių naudos.

[Vital]

Kadangi daug kam kilo kalusimų dėl seno ir naujo "bazės" supratimo kilo poreikis paaiškinti:

Atminkite - „Bazė“ - tai yra ne važiavimo būdas - tai treniravimosi periodas, kuriuo paprastai pradedamas sportininko pasirengimo (sezonui ar varžyboms) ciklas, kai pasirengimui taikoma periodizavimo metodika. Šio periodo, kuris trunka nuo 6 iki 12 savaičių (1,5-4 mėn.) metu taikomos ir vyrauja ilgos ir į periodo pabaigą ilgėjančios kardio treniruotės aerobiniame režime ir organizmas paruošiamas dideliems krūviams. Šio pasiruošimo periodo metu be to, kad treniruojama ištvermė, didėja aerobinis pajėgumas, ekonomiškumas ir efektyvumas.

Taigi, jeigu bazinio pasirengimo metu dviratininkas treniruojasi 6 val. per savaitę, ir nuvažiuoja 180 kilometrų, tai jis "surinko" 6 val. „bazės“ ir senuoju supratimu 180 km "bazės".

Jeigu tas pats dviratininkas vieną iš tų į 6 val. įeinančių treniruočių baziino periodo metu dėl tam tikrų tikslų (aukštesnio pajėgumo išlaikymo, sprinterio savvybių palaikymo ir pan.) atliko pvz. 2x10 min. tempo ir/arba 10x1 min. greičio (pedaliavimo) atkarpas, nežiūrint, kad tų atkarpų metu galėjo būti viršytos aerobinio darbo ribos, vis tiek laikoma, kad tai yra "bazino periodo" sudėtinė dalis. Tad skiačiuojamą (įskaitoma) „bazė“ išlieka 6 val. ir tie patys 180 km tiek naujuoju , tiek senuoju supratimu.

Net jeigu sportininkas vieną iš treniruočių , tarkime 1 val. važiavo ant treniruoklio, vis tiek reikia skaičiuoti, kad buvo atlikta 6 val. bazinio periodo treniruočių ir nors realus lauke nuvažiuotų kilometrų skaičius sumažėtų iki 150 km. (tokia būtų "bazė" senuoju supratimu), pagal naują metrodiką skaičiuotinos (priskirtinos) krūvio apimtys vis tiek sudarytų 6 val. ir 180 km.

Taigi, senasis metodas "nematytų" ant staklių praleistos 1 val. ir tai yra neteisinga ir netiklsu, nes naujieji treniravimosi metodai yra - priemiausia tikslesni treniravimosi metodai.

Todėl naujuosiuose metoduose ir atsisakoma nuvažiuotų kilometrų skaičivimo, skaičiuojamas laikas, o norintiems objektyvesnių skaičiavimo parametrų siūloma skaičiuoti darbą (arba absoliutų - turintiems jėgos matavimo prietaisus, arba bent jau tam tikruose širdies ritmo režimuose).

[Renas]

Vital, kiek valandų bazinių treniruočių galima būtų laikyti saugiu įdirbiu, po kurio galima būtų pradėti piktesnes treniruotes?

[Vital]

Vital, kiek valandų bazinių treniruočių galima būtų laikyti saugiu įdirbiu, po kurio galima būtų pradėti piktesnes treniruotes?

Tam, kad atsakyti į tokius klausimus reikia išsiaiškinti sezono tikslus. Bei išsiaškinti ką reiškia sąvoka "saugus įdirbis". Jeigu saugumas suprantamas žalos sveikatai prevencijos prasme - ataskymo negaliu duoti vienareikšmiškai - bet kuo nesveikesni/silpnesni individas, tuo trumpesnės sezono treniruočių apimtys ir ramesnė, nuoseklesnis ir pageidautina ilgesnis bazinis periodas. Jeigu žalos rezultatams ar sezono tikslams kontekstas, ataskymas maždaug toks:

Jeigu ketinama laikytis klasikinės periodizacijos metodikos, pirmiausia reikia nusistatyti metines treniruočių apimtis apskritai (kiek laiko galėsi skirti treniruotėms per metus), tikslus (kiel laiko ir kada norėsi palaikyti aukštą fizinę formą, gal būt norėsi turėti kelis geriausios formos pikus) ir tada "dėliotis" terniruočių planą nusistatant periodus.

Puikią lentelę treniruočių savaitinei apimčiai perioduose nusistatyti pateikia J. Friel savo knygoje "The cyclist training bible" .

Taigi, jeigu tamsta suplanavęs "fitness" lygio metų planą - 300 val. per metus (gaunasi mažiua 1 val per dieną ) ketini iš karto, po mėnesio poilsio pradėti pasiruošimą, turi sau leisti 1 savaitę "tranzitnio" periodo ir 12 savaičių bazės, per tą laiką teks treniruotis 5 tranzitino periodo valandas ir 80,5 bazės valandų, kas, jeigu daryti prielaidą, kad vidutinis treniruotės greitis plente yra apie 30 km/h, sudarytų 2565 km "senuoju supratimu" ir tai būtų pakankamai - realiai "senuoju supratimu" 2000 km bazę rinkdavo dviratininkai nusitaikę į 600-700 val. metines apimtis ir į aukštas pozicijas - pagal nauja metodiką - jų bazė viršytų 170 val. Todėl naujos metodikos ir yra naujos, nes netaikoms senam supratimui (pabrėžiu, kai kalbame apie periodizacija, jokių būdu nebelaikome jos nauja metodika nes ji yra praktikuojama jau nuo 60-ųjų metų, o kai kalbame apie "seną supratimą" kalbame paie TSRS vyravusį 8-9 dešimtmečio supratimą, nors realiai jau buvo plačiai praktikoje taikoma periodizacijos metodika).

Akivaizdu, kad planuojančiam 300 valandų treniruočių apimtį moderniam dviratininkui mėgėjui verta turėti ribotų ambicijų tikslus ir į būtiną 85 val. įdirbį įskaičiuoti ir valandas ant satklių iki "datos B", o rimtų treniruočių atskaitos data laikyti intensyvaus (angliškai - Build) treniruočių periodo pradžią (bet iki jos būtina surinkti bent kažkiek kilometrų ir plente).

Svarbu žinoti, kad kuo tikslai ilgalaikiškesni, ambicingesni, jeigu sportininkas naujokas sporte, ar turėjo ilgą fizinio neaktyvumo periodą, kuo jis vyresnis, tuo bazės periodas turėtų būti santykinai ilgesnis.

Nuolat gerą forma palaikantis sportininkas gali "šokti" į aukšto intensyvumo treniruočių periodus be žymaus pasiruošimo. Taip pat jiems gali būti taikomos "kondensuotos" metodikos, bet tai jau pasirengimo "aukštasis pilotažas" taikomas kai reikia spręsti tokias problemas kaip - kaip per savaitę nuo ligos laimėti svarbias varžybas? - ir dažnai tokie triukai nepavyksta arba smarkiai atsirūgsta. Be to, jiems taikyti reikia tikslesnių matavimo duomenų, sąvęs pažinimo ir patirties, bei aplinkybių kai varžvai negalės/nemokės/nenorės taikyti įprastos didelės apimties pasiruošimo metodikos.

Todėl verčiau pasikliauti klasikine periodizavimo metodika.

[AED]

Reikia atsižvelgti ne tik į einamųjų metų "bazės" kilometrus, bet ir į tai, koks kilometrų bagažas surinktas per praėjusius sezonus ir kiek sezonų jau važiuojama.