Deivux rašė:viskas priklauso nuo aprangos ir turint normalia apranga ne vienam zieminiai pasivazhinejimai teikia malonuma

taigi manau ne vienas forumietis su tuo sutiks, todel siulau mistinius baziu rinkimus staklemis ir baiminimasi shaltu oru dehidratacijomis , nushalimais, bakterijomis ishkeisti i smagius pasivazhinejimus zhiema

P.S. nzn ka rasho literatura bet mano praktika sako kad 'baze' ant stakliu yra
nieko verta kaip tik bendram organizmo lavinimui skirtos treniruotes, kurios galbut gerina sirdies ir kraujagysliu darba

ir jei isivaizduojama kad surinkus baze ant stakliu po keliu simtu km plente bus galima
kapotis 2h gonkese tai manau gali tekti labai nusivilti, nebent genai ishskirtiniai

Man labai smagi ši diskusija, nes Deivux žodžiuose labai jaučiasi senosios mokyklos arba Profsionalaus požiūrio įtaka.
Jokiu būdu nenoriu ko nors atkalbėti nuo važiavimo į lauką, dar kartą patvritinu, kad trenriuotės lauke vertingesnės. Deja, kai oro temperatūra < -5 laispnių C, siūlyčiau nuo jų susilaikti ar labai jas sutrumpinti.
Liūdna konstatuoti, kad normali dvirtinė žieminė apranga gaminama ne mūsų sąlygoms ir geriausiu atveju suprantama kaip žieminė Milano apylinkių ar Gento primiesčių gyventojams (teko būti prie Como ežero spaudžiant 5 laipsnių šaltukui - vietiniai nosies į lauką nekišo ir teko būti balndžio 5 d. , kai žydėjo vyšnios ir kas antras sutiktas važiavo Colnago

). Mūsų sąlygoms paprastai reikia taikyti papildomų sluoksnių principą ir nėra standartinės dviratinės aprangos, kuri pritaikyta važiavimui ilgą laiką, kai temperatūra žemesnė nei -10 celcijaus. Lietuvoje reikia taikyti papildomus sprendimus. Tiesa vieni žmonės yra labiau toleruojantys šaltį, kiti mažiau. Man teko slidinėti sibirę žiemą, kai dieną temperatūra buvo žemiau nei - 40, praleisti sragyboje 2 valandas, naktį kai ji nukrito žemiau -60 - likau gyvas ir net ne "gore tex" o papreastų veltinių ir rankšluosčio ant veido dėka, taigi priemonių rinkoje yra

.
Kitoje cituojamoje pastaraipoje siūlau žodžiu "nieko verta" pakeisti į "mažiau verta" ir tuo met aš su tuo sutiksiu. Nieko vertas yra sėdėjimas ant fotelio su užkanda rankoje

.
Grižtant prioe temos.
Teisingo treniruočių plano sudarymo Lietuvoje problematika, vadovaujantis klasikine metodika susiduria su vieną didžiule problema - Bazės periodas nekokybiškas ir nesavailaikis dėl oro/georgafinių sąlygų. Svarbiausios sezono varžybos būna Birželio - Rugpjūčio mėn., o daugiausia jų gegužės - birželio mėn.
Taigi, kad būti greos formos birželį, vadovaujantis klasikinę metodika reikia turėti 3-2 savaitęs lenktynių (pikinės formos periodo), 6-8 savaites galios didinimo (ang. Bild) ir 8-16 savaičių bazės periodo, taigi, jeigu pikas prdedamas birželio 15 d., blandžio 15 d., reikia pradėti galios didinimo, t.y. atkarpų treniruotes, o kokybišką bazę reikia pradėti rinkti nuo sausio 15 d.

!!!. Nepamirštam to, kad iki toд reikia užsitikrinti t.vad. „tranzito“ periodą ir jėgos (Štangų) treniruočių ciklą. Taigi, pasiruošimą naujam sezonui pagal klasikinę metodiką reikia pradėti lapkričio viduryje ir mūsų klimato sląygomis jį pakankamai kokybiškai galima vykdyti iki sausio 15 d. Deja, nuo to momento kokybiško pasiruošimo Lietuvoje užtikrinti negalime, nes bazės periodas reiklauja ilgų ištvermės kilometrų rinkimo - ilgų ir palyginti neintensyvių trenriuočių - pagal pasiruošimo principus tai turi būti ilgiausios terniruotės sezone (ilgiausios siekti 5-7 valandas) ir tenka konstatuoti, kad tokių treniruočių Lietuvoje kokybiškai atlikti neįmanoma, nes tam reikia 2 pagrindinių sąlygų - šviesaus paros laiko ir tinkamos temperatūros, jau nekalbu apie važiuojamus kelius. Jeigu dienos metu nedirbantis asmuo dar gali išnaudoti dienos laiką, dirbatys savo darbą paprastai pradeda ir baigia su tamsa. Todėl Pasiruošti Lietuvoje aukščiausio lygio sportinei formai labai sunku net nedirbančiam sportininkui, o dirbančiam neįmanoma. Tagi, jeigu tiksas aukšta forma, reikia planuoti 2-3 mėn stovykas šiltuose kraštuose su sugrįžimu balandžio viduriui ar pabaigai.
Nesant tos galimybės tikslinga pasirinkti vieną iš šių scenarijų:
1. nukelti pikinę formą rugpjūčio pradžiai
2. sumažinti ambicijas ir tikslus
3. taikyti kondensuotas - sutrumpintas pasiruošimo metodikas.
Mano nuomone pirmas variantas geriausias, bet renginių kalendorius Lietuvoje tam nepalankus. Antras variantas daug kam nepriimtinas, bet man tinka. Trečias varinatas atrodo geras, bet atima iš sporto vieną svarbių dalykų - malonumą, o rezultas ne visada garantyuota ir trumpalaikis.
Taikant pirmą varinatą pasiruošimą reikėtų pradėti kovo vidury ir iki balandžio vidurio pirmas bazės treniruotes derinti su staklėmis bei išvažiavimais į plentą, ilgiasusias treniruotes numatant savaitgaliui. Bėda ta, kad tokio plano besilaikantis sprotininkas susidurs su pirmosiomis varžybomis balandžio pabaigoje ir jam teks arba jų atsisakyti arba jas važiuoti konservatyviai ir visiškai pasyviai, kas ne visada lengva - o įsijautus ghalima padaryti žalos treniruočių programai ir organizmui. Taip pat nebus galima kalbėti apie aukštą formą nei briželio nei liepos varžybose. Žinoma Rugpjūtyje jam bus sunku prilygti. Bet kaip išlikti abejingam gegužės - birželio varžybų džiaugsmui? Esu naudojęs tokį požiūri ir jis veikai, bet nėra labi jau malonus ypač kai žinat kokio tu esi potencilaus pajėgumo turi stabdyti save ar tisiog "nepavažiuoji" gegužės - birželio varžybose. O kia pasiekį formos piką, jau nebėra su kuo ir kur rungtis.
Kita planavimo dilema - išvažiavimo į lauką galimybė - gerą sezoną ji gali būti nuo vasario vidurio, blogą, kaip šį, gal būt tik nuo balandžio 2-3 savaitės. Tipiškai mėgėjui siūlyčiau ją planuoti nuo kovo paskutinio savaitgalio, kai pereinama į vasaros laiką.
Turinčiam (susidariusiam) tvritus planus, tai labai erzinantis periodas, nes plane numatytos 3 val. trenriuotės lauke, kurios dėl oro tieisog negali atlikti - kleią nerimą ir pyktį - ką daryti?- jeigu pats nežinai - kreiptis į trenerį, bet faktas tas, kad reikia koreguoti treniruočių planą, kaip ir dėl pavasarinės ligos. Todėl net ir geriausiai sudarytas planas turi būti prižiūrimas ir peržiūrimas, o po vėluojančio pavasario ar ligos yra verta ir protinga net koreguoti sezono tikslus.