Dviratis ir Tu

[ratuto]

Sveiki dviračių mylėtojai ir priklausomi nuo jų.

Taip atėjo laikas ir mums pripažinti, kad dviratis yra ne tik profesionalaus sporto įrankis, ar mėgėjo pasirodyti žaisliukas, bet patogi ir pilnavertė susisiekimo priemonė.
Pirmiausia būtų įdomų pažinti kokie jūs žmonės(amžius, profesija) ir kodėl renkatės dviratį kaip susisiekimo priemonę. (laikas, sportas, pinigai)
Antra techniniai dalykai trumpai: koki dviratį renkates, kokius drabužius, kokias apsaugos priemones...(nuo vagystės) nadojate .

Manau apšilus kojas ši skiltis pasipildys įdomia informacija ir naudingom - naujom temom.

[mantasm]

Dviratis man yra patogiau, nes nereikia gadintis nervų dėl parkavimosi ir galima privažiuot nuo durų iki durų. Už viešą transportą praktiškai visada greičiau. Už auto mieste irgi -dažniausiai- greičiau.

Po miestą važinėju su ciklokrosu. Manevringas, greitas, bet, priešingai nei su plentiniu, nebaisu duobės ir bordiūrai. Tą patį dviratį naudoju lengvam bekelės turizmui, tad šiuo metu apautas siaurais Racing Ralph. Dar su ciklokrosais labai patinka stabdžių rankenėlės ant vairo viršaus. Patogu lėtai važiuojant turėt stabdžius arti.

Po miestą važinėju su kasdieniais drabužiais, bet dviratiniais batais. Jei nelabai karšta, aunuosi Shimano Trekking serijos goretexinius batus su plokštelėm. Jei karšta - tada juokingus mtb batus. Vienintelė išimtis - apatiniai, ačiū, pasimokiau, su medvilniniais nebevažinėju Nuo vagių ginuosi Abus Granit X-54. Per porą metų nepavedė tiek tiesiogine, tiek kokybės prasme. Ankstesnės spynos pastrikdavo po poros mėnesių. Stoties rajone valandą išstovi

Tiesa, paskutiniu metu dviratinis susisiekimo prasme kabo ant vinies Taip jau gavosi, kad dirbu namuose ir daug kur pavyksta nueit pėstute. Pasirodo, pėstute neretai greičiau nei dviračiu. Nereikia ieškot kur prirakint, segtis šalmo ir t.t.

p.s. programuotojas, 23.

[dantratas]

Dviratį renkuosi dėl praktinių sumetimų ir dėl požiūrio į vertybes. Bandau būti atsvara tiems kurie važinėja dideliais džipais tam, kad parodyti kiek jie turi pinigų, ir kiek daug brangaus benzo gali beprasmiškai sudeginti. O praktiškai man dviračiu važiuoti gaunasi žymiai greičiau ir pigiau nei visuomeniniu transportu ar mašina. Važinėju tik plentiniu, plentiniu ir dar kartą plentiniu, nes man svarbiausia efektyvumas, greitis ir adrenalinas... Gal ne super saugu maltis tarp mašinų, bet visada važiuoju su šalmu, ryškia apranga, to reikalaujančiose situacijose rodau posūkius, stengiuosi numatyti vairuotojų veiksmus ir vadovautis pagrindine KET nuostata "eismo dalyvių elgesys grindžiamas tarpusavio pagarba ir supratimu".

Jokių purvasargių ir jokios spynos. Dviratį palieku savo ofise, kur ir persirengiu dviratininko drabužius. Jeigu reikalus tvarkant reikia užsukti į kokią kontorą, einu su dviračiu. Kartais net į supermarketą varausi dviratį, nors tas nelabai patogu.

Geros dienos!
Važiuoju pasivažinėti.

34 m. fizikas

[Mototarka]

Sveiki,

esu automobilių ir autosporto gerbėjas su nemaža patirtimi, tačiau pastaruosius 5-ius metus šalia automobilių į hobius įsibrovė dviratis. Pradžioj kaip patogi ir greita transporto priemonė trumpiems atstumams ir po miesto centrą, paskiau kaip sportas, mankšta, aktyvus poilsis. Jau keli metai gyvenu ir dirbu D. Britanijoj ir kasdieną "komutinu" su modifikuotu plieniniu žirgeliu, o pramogai ir sportui - ciklokrosas. Po miestą važinėju labai griežtu ir sparčiu tempu, t.y. mėgstu greitį, tada smegenys dirba aktyviai, reikia numatyt kelis šimtus metrų į priekį, nuspėt eismo dalyvių elgseną ir t.t. Baudžiu visus akiplėšas, kurie dviratininkų nelaiko eismo dalyviais, dažnai kenčia veidrodėliai ir kitos automobilių dalys, žodžiu esu karštakošis Už miesto - kraunu ciklokrosą ant automobilio stogo ir važiuoju į miškus (pietinėj Anglijoj jų dar reikia paieškoti), o ten bandau įrodyti važinėtojams su visokiais XC, full suspension ir t.t., kad CX gali pravažiuoti taippat ir dar su smagiu vėjeliu

Geros dienos.

31m, Programuotojas

[LinasV]

Važinėju po miestą ramiai, "olandišku" stiliumi, kuris man priimtiniausias. T.y. važinėju kasdieniškai apsirengęs, su paprastu pusiau karovniku ar bet kuriuo tuo metu tinkamu dviračiu. Važiuodamas stengiuosi nesuplukti, nes atvykęs į susitikimą neturiu kur ir kaip persirengti, dalykiniame susitikime nebūna dušo. Miesto dviratis man privalo būti su purvasargiais, nes nesiruošiu atvykti pas interesantą purvina nugara. Šalmą, lycrą, greitį ir visus "pričindalus" palieku treniruotėms ir sportui. Mieste nesistengiu niekam nieko įrodyti ar auklėti. Stengiuosi geriau likti sveikas, negu teisus. Nebent retkarčiais pakeikiu kokį totalų kretiną, jei labai užknisa.
Dviratį kaip transporto priemonę naudoju senai, nuo ~1990 m. pradžioje dėl ideologinių sumetimų (aplinkosaugos), vėliau atsirado praktiškumo ir patogumo motyvai.
Važinėju ištisus metus, žiemą su dygliuotom padangom. Maršrutai - kur patogiau ir saugiau, per visokias dangas ir paviršius: gatvės, šaligatviai, takai, kampų kirtimai.
Kad galėčiau važinėti "olandišku" stiliumi ir su kasdiene apranga visur kur reikia, labai norėčiau patogaus dviračių takų tinklo mieste. Man patogių takų labiausiai trūksta drėgnu oru, kai gatvėje prošal važiuojančios mašinos taško ir maudo purvo fontanais. Tada net ir su visokiais "gandonais" apsitempęs lieki purvinas. Kaune švarų maršrutą drėgnu oru sunku susirasti, todėl lyjant kartais tenka atsisakyti dviračio, kad į susitikimą nuvažiuoti švariam
Sezono metu dviratį susisiekimui naudoja mano žmona ir dukra. Abi važinėja su paprastais "karovnikais". Pergyvenu, kad važiuoti joms būtų saugu ir patogu, kad jos dažniau važiuotų dviračiu susisiekimui. Dėl dažno pavojingo automobilistų vairavimo nesijaučiu, kad šiandien Kauno gatvėse joms su dviračiu saugu.
Todėl nesutinku su žmonėmis, kurie diskusijose bando kitus perrėkti, kad nereikia jokių takų ir visi dviratininkai privalo važiuoti tik gatvėmis. Dažnai taip teigia jauni, savimi pasitikintys ir patyrę dviratininkai, kurių artimieji beveik nevažinėja dviračiais
Todėl savanaudiškai siekiu, kad atsirastų kuo patogesnės sąlygos man ir kitiems "olandiško" stiliaus mėgėjams mieste su dviračiu

Dviratį mieste saugo Abus Granit.
44 metai, projektų vadybininkas.

[simasV]

Todėl nesutinku su žmonėmis, kurie diskusijose bando kitus perrėkti, kad nereikia jokių takų ir visi dviratininkai privalo važiuoti tik gatvėmis. Dažnai taip teigia jauni, savimi pasitikintys

glušas demagoge LinaiV, šiame forume nėra NEI VIENO (nei aš, nei kuris kitas), kuris teigtų jog "nereikia jokių takų ir visi dviratininkai privalo važiuoti tik gatvėmis". Melagingas apibendrinimas to, ką žmonės bando pasakyti. -Tai, kad važiavimas pėstiesiams per galvas ant siauro šaligatvio (kai šalia yra visiškai ramaus eismo gatvė) - nėra nei normalu, nei "olandiška", nei saugu, nei kitaip pateisinama.

(Atsiprašau už įsiterpimą. Šiap graži tema.)

[LinasV]

SimaiV, apsivemti gali savo asmeninime tualete, nebūtina to daryti forume

[ratuto]

Vyrai asmeninius reikalus tvarkykite asmeniškai, bet ne forume. Ačiū

[LinasV]

reikėtų moderatoriaus su šluota

[Gerasdviratis]

Galima prasluoti, jei oponentas dar daugiau argumentu paduos ar nepaduos.

[kazhkaz]

Dviračiu stengiuos važiuoti visur, kur tik galiu, jeigu žinau, kad saugiai jį galėsiu pastatyti.
Praktiškai kasdien į darbą minu dviratį dėl kelių priežasčių: nereikia stovėti kamštyje, nekyla parkavimosi problemų ir tiesiog smagiau. Atstumas iki darbo nedidelis (~5.5 km), tad realiai dviračiu gaunasi 5-8 minutėmis lėčiau nei automobiliu, jeigu nėra kamščių.

Žiemos apranga: paprasti kedai, džinsai, maikė ilgom rankovėm, žieminė striukė, kepurė ir V tipo pirštinės dviratininkui. Kai temperatūra siekia -10 ir žemiau papildomai užsidedu treningus po džinais bei antbačius, apsivynioju šaliku veidą, kad tik akys apnuogintos lieka. Antbačius dar ir naudoju, kai šlapia, puikiai apsaugo batus ir kelnes nuo purvo.
Pavasario-Vasaros-Rudens apranga: tie patys kedai, šortai, marškinėliai + džemperis priklausomai nuo temperatūros.
Kadangi darbe yra laisvas apsirengimo stilius, persirengti nėra būtina. Ramiai važiuojant nesuprakaituoju, tačiau žiemą vežiojuosi maikę ir kojines persirengimui.

Vairuoju hibridą - perkant atrodė labai geras dviratis, tačiau pradėjus labiau domėtis dviračiais supratau, kad ten nėra nieko gero, tačiau vistiek labai mėgstu savo dviratį ir rūpinuos juo. Padangos paprastos tiek žiemai, tiek vasarai, tačiau jau kitą žiemą planuoju įsigyti spygliuotas padangas, nes teko 4-5 kartus griūti, sužalojimų jokių, tačiau dviratis šiek tiek apsibraižė bei aplūžo rankenos. Įsigijau papildomai purvasargius, tad nebereikia važiuot 12km/h, kai šlapia.
Dviračiu važiuoju net pačiomis ekstremaliausiomis sąlygomis - teko važiuot prie -25, taip pat kai labai prisnigo ir niekas nebuvo valyta, deja tą dieną teko dviratį ir pastumėti, nes nesugebėjau pavažiuoti, tačiau automobiliu būčiau užtrukęs turbūt 3 kartus ilgiau.

Na dabar ta vieta, ties kuria mane turbūt keiksit. Važinėju šaligatviais ir praktiškai tiktais jais, o priežastys yra kelios:
1. Esant toliau nuo automobilių daug malonesnis oras kvepuoti, nei praktiškai tiesiai iš duslintuvo. Ypač tai pasijaučia minant į kalną, kai važiuoji keliu.
2. Jaučiuosi saugiau - nereikia ištisai dairytis norint apvažiuoti kelio nelygumą.
3. Kai šlapia keliu važiuojant labai apsitaško dviratis ir drabužiai, be to pravažiuojančios mašinos gali nesunkiai aptaškyti net ir to nenorėdamos.
4. Važiuojant keliu kartais tenka pakeisti juostas, kad nepažeisti taisyklių, o tai esant dideliam eismui pavojinga ir sudėtinga.

Žinoma tai turi ir neigiamą pusę - pėstieji, tačiau stengiuosi (ir kolkas sekasi) nesukelti pavojaus pėstiesiems.

Dviratį prirakinu Kryptonite U tipo spyna, tačiau apskritai stengiuosi dviračio be priežiūros nepalikti, nes vieną jau yra pavogę. Jeigu tenka eiti į paštą, banką ar kokią kitą įstaigą, dviratį stumiuosi į vidų.

IT analitikas, 23 m.

[why-does]

O aš priešingai, važinėju vien tik gatvėmis, ..... labai nemėgstu šaligatvių, o ypač tų ant kurių uždėtas dviračių tako ženklas. Šaligatviu vien minusai - bardiurai, mažas greitis, pėstieji, o ypač neprognozuojami lakstantys vaikai.... Užvažiuosi ant kokio vaikiukio, maža nepasirodys.

O šiaip gatve važiuoti nėra taip jau baisu. Kai važiuoji greitai, važiuoji praktiškai su srautu. Be to kaip malonu piko metu visiems pro šonus eit .

Aš žiema važinėju su karovniku su šipais, vasara su plentinuku (pries tai važinėjau su fiksu - labai smagus daiktas mieste). Važinėju kasdien ištisus metus, visada su šalmu.

Inžinierius 34m.

[Gerasdviratis]

Nepatikesite-man baisu. Vazineju nuo vaikystes. Bet dabar baisu. Kokioj Voikietijoj, Austrijoj jauciuos visiskai saugus, cia atvirksciai. dar blogiau ,kai is Vokietijos griztu is pabandau pavaziuot su dviraciu ar su auto, garantuota avarine situacija.

[pointer_ope]

Na, mano dviratis skirtas maloniam pasivažinejimui vakarais plius tolesnėms kelionėms (rajoniniai miesteliai ir kaimai). Mieste visgi baisu palikt neturint ABUS'o ir greitaveržlių pakaitalų (nebent tiksliai žinau, kad bus galima palikt dviratį uždaroj patalpoj)... dar šią žiemą teko matyt einant į paskaitas prirakintą pilną dviratį, o jau grįžtant po paskaitų tą pat dviratį be ratų (kaune prie B.O.)
Dėl tolimesnių važiavimų labai patogu - yra ir dviračių takas vedantis iš miesto, ir pačiam mieste jų trūkumo nėra (alytus) jei ir tenka važiuot šaligatviu, tai manau, tai daug saugiau nei važiuot gatve - jokių incidentų susijusių su šaligatviais neturėjau.

Važinėju XC dviračioku (nes tinkamas važiuot bet kuo akies kryptimi), be purvasaugių, nes nemėgstu, kai "baladojasi" bereikalingi daiktai saulėtą dieną nuo purvo bliuzoną pasiimu, o šiaip apranga įprasta, tik batus renkuos lengvesnius iš EVA, tai ir svorio minimumas ir amortizacija puiki.
Šiaip nevažinėju žiemą, bet teko ties 0 C galvą persišaldyt (be šalmo, tik tankaus mezgimo kepurė).. pojūčiai ne patys maloniausi nuo to laiko, esant temperatūrai ties nuliu, dėviu kepurę su viduj įsiūta apsauga nuo vėjo.

Matematikė, 26m.

[Kulgrinda]

Dviračiu važinėju nuo 4 metų, bet kaip transporto priemonę naudoti pradėjau prieš gerus 3 metus. Baigėsi bastymaisi po pasaulį, mokslai, atsirado daugiau laiko ir galimybių pomėgiams. Man dviratis kaip transporto priemonė Vilniuje labiausiai patinka tuo, kad visada žinai per kiek laiko nusigausi iki kurios nors vietos. Tau kamščiai negalioja, važiuoti gali ir gatve, ir šaligatviu, nukirsti kokį kampą Taip jau kelinti metai kasdieną šiltuoju periodu važinėju į darbą bei į miestą. Dviratis pirktas senas, bet savu laiku buvęs ne prastas ir po truputį patvarkytas. Dabar bijau, kad jau būsiu peržengęs ribą tarp miesto dviračio praktiškumo/pigumo ir turistinio dviračio patogumo ir patikimumo. Manau, kad Abus Varedo spyną teks saugesne keisti

27, konsultantas

[Čiainiks]

Dviračiu važinėti pradėjau nuo 12 metų amžiaus. Kažkurį laiką teko aktyviai sportuoti (plentas, lauko trekas). Po to įgriso iki tiek, kad buvau pamiršęs šį reikalą iki 2012 m.
Stovėdamas kamščiuose pro automobilio langą visada skeptiškai žiūrėjau į tuos, kurie mina dviratį per lietų, sniegą. Man dviračio minimas yra neatskiriamas nuo "būtinosios" atributikos - atitinkama apranga, avalynė. Visada laikiausi nuomonės, kad dviratį minti ne su dviratininko apranga yra mažų mažiausiai nepatogu bei neestetiška Manau dviratininkas yra subkultūros dalis, todėl ir turi pasižymėti šiai subkultūrai būdingais požymais, t.y. išsiskirti iš minios.
Iki šiol kritiškai vertindavau pažįstamų ketinimus važiuoti į darbą su dviračiu. Dėl kelių priežasčių - prakaitas ir aprangos klausimas (su kostiumu minti nei šis nei tas), ir dviračio laikymas.
Tačiau į mano pesimistines replikas, kad "sėdėsite susmirdę prakaitu" buvo sureaguota - kontoroje atsirado dušas Kol kas nenaudojamas, taip kad esu užspęstas į kampą ir manau, kad esant tinkamiems orams, penktadieniais minsiu į darbą dviračiu (jei bus kur jį palikti ir jei paminsiu savo principus dėl estetikos

34 metai, advokato padėjėjas.

[ratuto]

Priežasčių kodėl nevažiuoti visada bus daugiau nei važiuoti dviračiu į darbą.
Bet aš žiūriu kitaip jeigu važiuodamas suprakaituoji arba labai toli minti reikia ,šlapia ar šalta - bėda ne dvitatyje, gal reikia keisti kažka gyvenime.
Toli minti?Todėl iš miegamu Justininškiu persikrausčiau į žvėryną
Šalta ? šiltesni drabužiai, karšta - neskubu
Nuo to man tik geriau gyventi Labai gera namo grižti per 15 minuciu,
O darbe niekada nesėdžiu su kvapu

O važiuoti dviračiu buitiškai tikrai nereikia spec. drabuziu. kaip sportuoji ir leki tada tikrai patogiau .
Man labai grazu jei vyras su svarku vaziuoja o moterys su suknele kuo trumpesne

[vdr]

Dviratį kaip vienintelę (išskyrus kelis emergency atvejus, dvi traumas ir peršalimą) transporto priemonę naudoju jau antrus metus, ir pradėti tai daryti buvo geriausias mano sprendimas. Iš pradžių už nedidelę sumą iš draugo nupirktas turistas buvo pats tas, tačiau daugiau domintis ir daugiau važinėjant ėmė reikėti daugiau ir daugiau, kol prieš beveik metus nusipirkau paprastutį plentinuką. Alga po algos vis nupirkdavau jam ką nors nauja, ne tik padangas ar vairo juostą, bet ir balną, bėgių perjungėjus, priekines žvaigždes iš Shimano plentinės sistemos, ir jaučiu, kad jau išaugau rėmą - akys krypsta į itališkus Columbus ar Reynolds plieno žirgelius, STI bėgių sistemas, clipless pedalus, ir t.t. Jaučiu, kad priaugau dar vieną dviračio pirkimą. Tikiu, kad ne paskutinį.
Važiuoju dėl to, kad man tai patogu. Kaip jau kažkas sakė: nėra kamščių, vėluojančio viešojo transporto, gali būti ten kur nori tada, kada nori, viskas priklauso nuo tavęs - kaip stipriai minsi, kaip apvažiuosi kliūtis. Dažnai būna labai sunku prisiversti, pavyzdžiui kai darbe reikia būti 4:00 ryte, o už lango -17C. Tačiau nesu nė karto vidury kelionės pagavęs savęs gailintis šito sprendimo. Kažkur tarp nuovargio ir adrenalino atsiranda keistas džiaugsmas, kad nesi nuo nieko priklausomas.
Prakaito ir purvo problemą sprendžiu važinėdamas drabužiais, kurių negaila purvinti bei sumažindamas savo estetikos standartus iki praktiško lygmens. Bent pusė mano kelnių turi neišplaunamas dėmes ant dešinės klešnės apačios :] Žiemą jas užraitoti kartais būna per šalta.
Dviračio mieste palikti niekada nebijau, jei randu už ko jį prirakinti, o rakinu rėmą ir bent vieną ratą su Kryptonite U-Lock tipo spyna, kurią visur su savimi vežiuojuosi, nes nežinia, kada gali reikėti užšokti į banką ar parduotuvę. Taip jaučiuosi iš dalies ramus, kad bent jau šie du dalykai man liks. Be to, stengiuosi visuomet dėvėti šalmą, nes manau, kad su juo atrodau geriau, nei komoje, ir kai neturiu kuprinės, jo dirželį irgi perveriu per spyną - jeigu kas ir pavogs, negalės naudoti pagal paskirtį.
Šią vasarą prie parduotuvės radęs visą dviračių stovą, pilną dviračių, ir buvęs priverstas eiti į kitą gatvės pusę prirakinti saviškį prie kelio ženklo džiaugiausi, o ne pykau, nes žmonės sąmoningėja ir supranta, kad paaukoję nedidelę dalelę komforto, kurią suteikia nuosavas automobilis ar viešasis transportas, jie gali laimėti kelis kartus daugiau.

25 m., klientų aptarnavimo specialistas

[miltas]

Sveiki,
Pradėjau dviračiu kaip transporto priemone naudotis dar mokykloj kokio 10 ar 11 klasėje, bet tai buvo labiau išimtis nei taisyklė. Bet kuo toliau tuo dažniau. Dviratį pasirinkau kaip transporto priemonę dėl to, kad mokykla nebuvo labai toli, o po pamokų labai tingėjosi važiuoti su visais troleibusais ar autobusais. Dabar tai yra tapę įpročiu, kuris dar ir padeda sumažinti išlaidas (paskutinį sykį Vilniečio kortelę pildžiausi gegužę, ir tik keletą kartų pirkau talonėlius). Dar neesu tiek užsigrūdinęs ir nevažinėju nei žiemą, nei kai labai pila lietus.
Važinėju gal kokių 5-7 metų Stinger (neįsivaizduoju ar dar tokių yra). Šiaip jis ten ale hibridas, užsidėjau bagažinę, šviesas, ir užtenka kasdieniam važinėjimui. Apranga beveik visada yra kasdienė, avalynė irgi. Vis neprisiruošiu nusipirkti normalios spynos, tai pas mane tokia paprastutė ir, turbūt, prastutė. Pagrindiniai mano važinėjami keliai yra Saulėtekis - Baltupiai ir Saulėtekis - Naugardukas/Centras.
21 metai, VU MIF trečiakursis studentas.

[durace]

Sveiki! Dviračiu važinėju apie ketverius metus (neskaitant vaikystės etapų Ereliukais, Rambynais ir retsykiais suaugusių turistiniais, koją perkišus). Rimčiau pradėjau domėtis prieš kokius tris metus, kai supratau, jog vienas iš labiausiai vykusių išradimų yra būtent dviratis. Džiaugiuosi jog dabar tai yra didelė dalis mano gyvenimo.

Pradėjau "riedėti" senu kalnų dviračiu, kurį pavargusį man padovanojo buvęs "bosas". Elementariai sutvarkęs su juo važinėjau labai daug.. Pora vasarų kiekvieną šiokiadienio dieną tekdavo prasukti virš 35 km, jau nekalbu kitus reikalus apart darbo. Gaila spidometro neturėjau.

Vėliau įsigyjau „Startuškę“ iš kurio pasidariau Fixed gear. Smagus dalykas mieste tik minusas kalvotose vietose . Todėl idealiausia Fitness tipo arkliukas, kurį nusipirkau netrukus pardavęs „fiksą“.

Važinėju visur kur tik įmanoma. Kaip kažkada esu juokavęs mamai - „jei telpa į kuprinę, tai tik su dviračiu!“ 
Iki darbo man kilometras,bet ar žiema ar vasara vis tiek apžergęs du ratus atvarau su šypsena. Greičiausiai todėl ir jaučiuosi nesupuvęs dvasiškai.
Renkuosi pagal nuotaiką tarp Fitness ir Fixed gear .

Važinėju mišriai, šaligatviais, važiuojamaja dalimi (nors tikrai būna nesmagių situacijų) bei kartais miške.
Sėkmės!

P.S. Maloni tema
Rimvis 28m. Kaunas