Na va pagaliau atsirado laisvo laiko, tai galiu pablevyzgot.

Pirmiausiai siek tiek statistikos:
21 diena (is kurios gal tik 5dienas buvo krituliu,

visa kita laika kepino saule), numinta dviraciu
1300km, 7 kart keltasi keltu, 5 kart vaziuota traukiniu (teko vaziuot ir del to, kad traukinys buvo vienintelis kelias, ir del to, kad draugei skaudejo koja, tai teko trumpint kelia), vidutinis greitis per diena svyruodavo nuo 21 iki 15 km/h, daugiausiai per diena numynem 122km, 2 kartus davem interviu vietiniams zurnalistams, didelis maisas fotkiu ir kalnas ispudziu.

Nuostoliai: pakeistas BB, nutraukta grandine, du prakolai, viena padanga, viena priekine bagazine, pamestas vienos tases tvirtinimo elementas bei mobilus, kuri veliau atgavau ir pradeje plyst drauges krepsiai.

Gal pradesiu nuo marsuto sudarymo, kuris oj kiek uztruko. Preliminarus buvo vasario menesi nupiestas, o po to studentiskai nieko neveikiau iki pat keliones pradzios. Detaliau pabaigiau tarpais tarp nieko neveikimo paskutine savaite. Realiai ideja visalaik turejau aiskia, daugiausiai laiko uztruko brezimas Google maps. Nuvaziuota trasa galima rasti
cia.

Kaip pasirinkau kaip vaziuot? Na vel aciu googlui. Ivedus "Norway by bike" ismeta gana nebloga
puslapi, kuriame radau tris dviraciu takus nuo Oslo iki Bergeno (per kalnus). O apie
Siaures juros dviraciu taka, kuris pajuriu tesiasi nuo Bergeno iki Svedijos sienos zinojau is anksto, tai ten daug galvot nereikejo, tiesiog vaziuojant sekti zenkliukais.

Nakvynes ieskojau per
CS ir planavom naudotis "Allemansretten", bet draugei reikejo komforto (duso pavidalu), tai prakstiskai kasnakt nakvojom kempinguose. Norvegijoje ju labai daug, tai net nesukom galvos iki kur vaziuojam, tiesiog vakarejant pasiklausdavom zmoniu arba tiesiog mindavom, kol neprivaziuodavom zenklo rodancio kur artimiausias kempingas.

Pirmom dienom fotkinom viska is eiles, i keliones pabaiga aptingom (bent jau as). Graziausia

(kartu ir pavojingiausia) vieta buvo
Rallarvegen dviraciu takas einantis per kalnus.

Idomus jausmas but su sortais ir maike, stoveti salia sniego ir teptis kremu nuo saules,

nes saule ziauriai kaitina. Ir vaizdu ten kokiu matem.

Uff buvo taip kad pavaziuoji 50m ir stoji kad nusifotkint. Aisku veliau nusibosta ir tiesiog mini. Bet blemba kaip grazu. Noreciau dar grizti ten. Tiesa, mum labai pasiseke. Vienoje
Rallarvegen atkarpoje (nuo Myrdal iki Upsete) nera jokio kito kelio tik 8km ilgio tunelis, todel butinai reikia vaziuoti vietiniu traukiniu, nes kiti stoja daug toliau. Taciau ko mes nezinojom pries kelione, kad vietinis traukinys buna tik karta i savaite ir mes atvaziavom likus valandai iki jo pasirodymo. Lucky us


Siaip vaziuojant per kalnus sunkiausia buvo iskest saule.

Baisiai karsta ir beveik jokio debeselio. Gerem nesustodami. Gerai kad vanduo pas juos svarus, tai prisipili is upeliuko ir judi toliau. Beja Norvegai labai didziuojasi, kad pas juos vandeni galima gerti tiesiai is ciaupo. Patys taip geria ir kai paprasai vandens, dar daznai priduria, kad jo vanduo yra pats skaniausias Norvegijoj.

Bergene pasiemem viena laisva diena miestui apziureti. Tiesa po muziejus nesitrynem, tai tiesiog bastemes po miesta ir ziurinejom. Labai nuvyle zuvu turgus. Visur isreklamuotas, ale kai ateini pamatai plota mazesni uz Seskines turgeli, kur prie gal kokiu maksimum 10 prekystaliu pardavineja sviezias juros gerybes. Ragavau keptos banginio mesos. Beveik nesiskiria nuo jautienos. Jei nebutu tokia brangi, visai mielai buciau sukirtes da pora sumusteku. Ir kaip bebutu keista-jokio lietaus. Kas yra labai reta siam miestui.
Nuo Bergeno iki Egersund mus lydejo du kvapai: romantiskas avieciu ir ne toks smagus sudu kvapas. Beveik visur dviraciu takas eina mazai naudojamais keliais, o sioj vietoj kaip tycia aplink mazai naudojamus kelius buvo fermos. Nera pati smagiausia dienos vieta, kai tave aplenkia traktorius traukiantis sudais varvancia priekaba...

Norvegai gana tingus. Nerenka nei uogu nei grybu. Ta progra prisikirtom avieciu ir gervuogiu ir viena diena puotavom valgydami tresnes. Nezinau ar tiesa, bet vietiniai sake, jog netgi jeigu norvego sode augo obelis, jis nuo jos neskins obuoliu. Norvegas geriau nueis i parduotuve ir nusipirks...

Nuo Egersund iki Kristiansand kelia trumpinom traukiniu, nes manem, jog nelabai spesim. Neplanuotai uztrukom Sandnefiord pas viena drauga, kur irgi turejom viena laisva diena, su apylinkiu aprodymu ir vietinio maisto degustavimu. Tradiciniai valgiai, tai praktiskai vien juros gerybes, bet jeigu vaikscioti po Norvegija, tai ant kiekvieno kampo fast food-McDonalds, Burger King, ivairus submarinai, ritineliai, kazkas tarp sumusteko ir picos, kebabai. Kaip nebutu keista, daug storu zmoniu dar nesimato, o Norvegai ir Japonai pastoviai yra pirmose ilgaamziskiausiu tautu vietose.

Toliau krastovaizdis suvienodeja ir nieko baisiai ypatingo iki Oslo nematome. Kazkoks kelioniu zurnalas iplaukima i Osla is Nesoddtangen yra isrinkes kaip pati ispudingiausia pasaulyje. Na nezinau, gal kaltas apsiniaukes dangus, bet mes nieko baisiai grazaus nepastebejom. Osle yra daug ka veikt, tai nors ir nejom i muziejus, bet tos 2 laisvos dienos neprailgo. Gaila tik kad su oru nesiseke, nes stipriai atveso, naktimis ir rytais lydavo. Kartais pakrapindavo ir diena. Po to i traukini (turizmo info centre nerekomendavo vaziuot keliu, del labai intensyvaus eismo, kaip ir daugelyje mano skaitytu forumu, todel nuo Oslo iki oro uosto esancius 50km irgi nusprendem iveikt traukiniu) ir mes oro uoste.

Lietuvoj buvom sekmadienio nakti, atgavom dviracius ir pradejom susirinkinet, kad namo grizt sava eiga. Oro uosto darbuotojai ir aplinkiniai ziurejo kaip i nesveikus. Kvailiausiai atrode prie apsauginiu priejes policininkas ir paklauses: "ka jie cia daro?!" I toki debiliska klausima norejosi atsakyt:"Bomba renkam, **", bet nespejom, nes apsauginiai apsviete, kad turistai susirinkineja dviracius. Palyginimui: Oslo oro uosto viduje ramiausiai surinkinejom dviracius, niekas nebuvo priejes, jokiu klausimu neuzdavinejo. Karta pro sali buvo praeje policininkai, bet nors ir tuo metu su peiliu pjausciau izoliacija, jiems tai visiskai nerupejo.
Reziumuojant baisia patiko. Vienintelis trukumas, tai kosmines Norvegu kainos

Jeigu bus galimybe, tai butinai sugrisiu dar karta ir butinai apsilankysiu
Rallarvegen Jeigu kas nors trauks i Norvegija, tai butinai, butinai, butinai pameginkite
Rallarvegen. Garantuoju kad neisigailesite. O ypac tuo atveju, jei su full'u ir be jokiu turistiniu krepsiu. Maksimum - lengvas hidropack'as

ps ir nusprendziau kad man labiau prie sirdies patinka vienam keliaut. Niekas nereguliuoja, mini nesiderindamas prie kitu tempo, nereikia ant kiekvieno kalno stot ir laukt, nereikia ikalbinet kai nori ka idomaus apziuret ir pan. Tikriausiai sekanti ilgesne isvyka bus mano vieno...
pps daugiau nuotrauku galima rasti:
http://picasaweb.google.com/sharchanas/NorvegijaManoFotikashttp://picasaweb.google.com/sharchanas/NorvegijaPirmaDalisir
http://picasaweb.google.com/sharchanas/NorvegijaAntraDalis
Jei kalbi - tai tavo žodžiai turi būti geresni už tylą. Indėnų patarlė