Aš tai norėčiau padėkot organizatoriams. Turbūt pirmas etapas, kai man buvo "viskas gerai". Trasos žymėjimas labai geras, turbūt todėl, kad trasa buvo nesudėtinga, maisto tikriausiai irgi visiems užteko, tinkamoj vietoj maitinimo punktas su profesionaliais maitintojais, superinė roko grupė ir geras oras.
Trasa buvo tokia, kokia buvo. Jei jau kalnų nėra, tai bent jau norėtūsi daugiau single tracku. Jie padėtų greičiau atsijoti silpnesnius iš stipresnių grupių. Bet jei nėra galimybės trasą keisti, tada tiks ir šita.
Patiko, kai galiorka pasivijo priekį ir pasigirdo masinis stabdymas. Galvojau, kad prasidės zavalai. Bet kažkaip laiku visi sureagavo.

Utenoj kaip niekad buvo daug jaunuolių besimetančių grupėje kaip triedančių ir geriau važiuojančių prieš vėją, nei draugiškai dirbančių. Net ir iš stipriau važiuojančių kokiu 15 žmonių grupės visame antram rate atsirado tik keli norintys padirbėt, nors primygtyviai šnekinom keistis.Tinginiai.As nekalbu apie vyresniųjų grupes dalyvius. Ačiū organizatoriams už MTB puoselėjimą. Laikas maratonų reklamoj keisti metus is 2008 i 2009.

Drauge nufilmavo Anyksciu maratono starta, gal kam idomu bus :
http://weegis.wu.lt/DSCI0552.AVI (Desini peles ir "Save target as")

Tarkim važiuoji ant rato, tai yra kokie ženklai ar kas kad keistis ar kas nors panašaus? Nes jaučiu Anykščiuose biški negražiai padariau

Standartishkai vezhantis , vezha tam tikra atstuma ar tam tikra laika ar pagaliau kiek nori ar gali, po to jis pasitraukia ir seda traukiniui gale tada ima vezht sekantis ir taip ratukas sukasi.

P.S. tik tokiu budu gali pagaut nuplyshusia grupele ar atsiplesht nuo persekiojanchiu, vienas chia nieko nepadarysi, nekalbant apie paskutinius kilometrus nors ir ten jei bega tai bega keliese.

Jeigu vedantis nori, kad jį pakeistų, šiek tiek "atleidžia" ir pasitraukia į šoną, kad grupė tuo pačiu greičiu po biškį važiuotų pro šoną, o jis galėtų užsėsti ant rato. Kartais naudojamas konkretus gestas, kad laukia keitimo: trumpas mostelėjimas alkūne į priekį.

[/quote]
Jeigu vedantis nori, kad jį pakeistų, šiek tiek "atleidžia" ir pasitraukia į šoną, kad grupė tuo pačiu greičiu po biškį važiuotų pro šoną, o jis galėtų užsėsti ant rato. Kartais naudojamas konkretus gestas, kad laukia keitimo: trumpas mostelėjimas alkūne į priekį.[/quote]

O kai priekyje vaziuojantis alkune tampo kaip traukuliuojamas, paskui mosuot pradeda kaip bezdalus vaikydamas, tik ranka pirmyn-atgal juda, o paskui saukia kazkokius nesuprantamus dalykus, antai: ei jus, pyp, pyp, pyp, gal blyn, pyp, pyp, pyp kas nors isvaziuosit, pyp, pyp, ar man reikes visa laika, pyp, vesti? Pyp.
Tai ar cia reikstu, kad kazkam is galo reikia vaziuoti i prieki? A?

Ai tai tu ten, Gintarai, buvai??

Greitai peržvelgiau maratonų taurės dalyvių sąrašą ir patikrinau jų praeities statistinę informaciją iš Marytės Marcinkevičiūtės knygos „Mes ne pėsti, mes važiuoti“. Taigi šiais metais maratonų taurėje dalyvavo buvę įvairių rungčių Lietuvos Dviračių sporto čempionai:

Kęstutis Stakėnas – 11 kartų Lietuvos čempionas (1987-1994);
Romualdas Blekevičius – 7 kartus Lietuvos čempionas (1987-1990);l
Darius Tamošiūnas – 5 kartus Lietuvos čempionas (1988-1992) (apie 1984-87 m. Vilniuje treniravosi kitas Darius Tamošiūnas berods 1966 gimimo – sporto meistras, tačiau manau visos paminėtos pergalės priklauso 1969 m. gimimo Uteniškiui kuris nuolat dalyvauja MTB maratonuose);
Alfredas Vaitkus – 5 kartus Lietuvos čempionas (1974-1979);
Giedrius Bražėnas – 3 kartus Lietuvos čempionas (1989-1990);
Raimondas Kalina – 2 kartus Lietuvos čempionas (1984-1985);
Danas Čivilis – 2 kartus Lietuvos čempionas (1983-1984) (archyvo dokumentuose užrašyta Darius, bet manau, kad tai tas pats sportininkas);
Dainius Zarauskas – Lietuvos čempionas (1992) (minėtame šaltinyje nurodyta pavardė Zurausakas, matyt, yra klaida – 1992 m 60 km. komandinių lenktynių nugalėtojas kartu su 3 komandos draugais?).

Tai tiek įdomesnės informacijos, jei kas žinote tiksliau - parašykite

garbė važiuot su čempionais, geresne aura tsaknt

Solidi kompanija...

Kitkas įdomu: kiek iš maratone dalyvavusių žmonių yra neužsiiminėjantys / neužsiiminėję dviračių sportu? Aišku, jau vien tai kad žmogus sudalyvauja maratone, galima laikyti jau šiokiu tokiu mėgėjiško sportavimo lygiu.

Aš niekad neužsiiminėjau dviračių sportu niekad neturėjau jokio trenerio nepriklausiau jokiam klubui ir pan. Megėjiškai važinėju 3 sezoną.
O šiaip turbūt kokių 80-90% dalyvių tokie patys megėjai.

Čempionai čempionams nelygūs. Vienus labai malonu sutikti trasoje ir su jais varžytis. Deja yra pasikėlusių, tik save laikančių tikrais dviratininkais, važiuojančių agresyviai ir nesaugančių kitų ...

O kurie čia tokie?

Tuo parašymu norėjau tik atkreipti dėmesį, kad žmonės, kuriuos nuo dviračio turėtų pykinti, atvažiuoja ir dalyvauja, nors ir ne kiekviename renginyje. Esu įsitikinęs, kad nei vienas iš jų nėra pasielgęs netinkamai ar neetiškai trasoje, nes kiekvienas jų net ir būdamas čempionu yra patyręs pralaimėjimo kartėlį ir asfalto šiurkštumą. Ir niekas jų nenori kažkokių incidentų, kurių kiekis renginyje yra minimalus ir siekiama jų dar sumažinti. Man smagu važiuoti grupėje, kurioje yra tokie žmonės (ir nesvarbu, kad vieni jų priekyje, kiti už manęs). Taip pat svarbu, kad kiti dalyvaujantys galėtų suprasti, kad nieko nėra neįmanoma ir maratono atstumą galima įveikti bei įveikti parodant garbingą rezultatą. Kadangi apie jų praeities pergales dauguma sužinojome tik dabar, manau, kad tai bus priežastis toliau dalyvauti tokioje gražioje kompanijoje, pasižiūrėti į juos, patikrinti save. Kitas dalykas, kad tai masinis sportinis renginys ir masiškumas yra svarbus, todėl kiekvienas sportininkas turi sau lygių varžovų, sau lygių konkurentų ir todėl įdomu tikrinti save, o mėgėjai gali lygiuotis į sportininkus. Pirmas iššūkis yra pravažiuoti (įveikti) trasą, o antras tikslas – pravažiuoti geriau nei praėjusį kartą – va tau ir motyvacija dalyvauti, o kai dar yra su kuo palyginti beveik kiekvienoje amžiaus grupėje - puiku.